kelvieta

kel̃vieta sf. (1), kélvieta (1) žr. kelvietė: 1. Ant kélvietos javai prasti Pc. Jau dveji metai, kai ta kel̃vieta ariama Skr. 2. J, Snt, Vl Kelvieta labai gili, geriau važiuok per tiltą Bgt. Ties mūsų sodyboms per Novą yra kelvieta, ten negilu Lkš. | Į rudenį reiks visas kel̃vietas išnaikyt, kad galėtų nubėgt grabėm vanduo Plv. Čia pasuk, tik taikyk per kel̃vietą! Alk. Per kel̃vietą važiuosim Šk.